- blakutė
- blakùtė dkt. Lietuvojè blakùčių yrà apiẽ šẽšiasdešimt rū́šių.
.
blakutė
Look at other dictionaries:
blakutė — blãkutė sf. (1) Ob, blakutė̃ (3b) Lp, Vlk, blakùtė (2), blãkūtė (1) 1. blakė (parazitas): Blãkutė per sieną eina Ml. Iš kažin kur blãkučių atsirado Ds. Blãkutės ilgai gyvena neriję Švnč. Lovoj daug blakučių̃ Rš. Žiūrėk, blãkūtė rėplioja Vs … Dictionary of the Lithuanian Language
blakūtėti — blakūtėti, ėja, ėjo intr. Kp slampinėti, blakūtinėti: Blakūtėja per naktis (nemiega) Sb … Dictionary of the Lithuanian Language
blakutėtas — blakutėtas, a adj. (1) su blakutėmis (parazitais): Blakutėti visi sienaplyšiai Trgn … Dictionary of the Lithuanian Language
blakė — blãkė sf. (2) 1. R, J zool. nedidelis dvokiantis vabzdys parazitas, blakutė (Cimex): Blakė patalinė (C. lectularius) rš. Blãkė sutrinta smirda B. Kas, a blãkės užpuolė kąsti? Grž. Tų blãkių jau pilni plyšiai Gs. Blakès išplikyti K. 2. prk.… … Dictionary of the Lithuanian Language
atausti — 1. tr. ataudais išausti: Vienais [siūlais] meta, kitais ataudžia Gs. Kuo mes atausme, tiek drobės prisimetę? Kp. Ji vieną pusę juodu, kitą raudonu siūlu ataudė Lš. Į vilnonę marškoniais ataudais atausk J. Apatinės kelnės vis būna blakute ataustos … Dictionary of the Lithuanian Language
blakutis — sm. R, MŽ žr. blakutė 4 … Dictionary of the Lithuanian Language
blakutžolė — blakùtžolė sf. (1) tokia žolė, blakutė: Arklys nenori ėsti blakùtžolių Kb … Dictionary of the Lithuanian Language
obelinis — 1 obelìnis, ė adj. (2) 1. R, K, Skr padarytas iš obelies medžio; obelies: Ėmęs obelìnę lazdą ir išpaivyk kailį Alk. Dumbrauckas paliko man stalelį, o tėvui, kaip senam, atidavė savo seną obelinę lazdą J.Bil. Svirno durelės obelinėlės (d.)… … Dictionary of the Lithuanian Language
parudavimas — parudãvimas sm. (1) → paruduoti: 1. Bulvių subrendimo žymės yra bulvienojų džiūvimas, jų parudavimas rš. 2. Mūsų respublikoje obelų žiedų parudavimą sukelia du kenkėjai: obelinė blakutė ir obelinis žiedgraužis sp. rudavimas; parudavimas … Dictionary of the Lithuanian Language
perverti — tr. K, NdŽ, DŽ1, perverti, perveria, pervėrė Rtr, KŽ 1. N, M perdurti, persmeigti: Veskit pas daktarą – parvertà [koja] smagiai Slm. Rado nežinomą arklį, ir tą pervertą Grv. Par bulbą parversi su šake [kasdamas] Žl. Ir už karto parvėrė plaučius … Dictionary of the Lithuanian Language
